Pragaras ir Rojus egzistuoja?

Norint suprasti kas tu esi, norint pažinti ar teisinga linkme tu eini būtų neblogai žinoti pradžiai kur tu esi ir ko mes čia visi susirinkome. Sunku ir nepatogu apie tai galvoti, o ką nors vertingo iš mąstyti tuo labiau. Viskas galu gale įsiremia į nuomones ir tiesa lieka nepažinta. Bet visgi ką žinome apie Rojų ir Pragarą. Knygas rašo žmonės ir vienas iš jų ta užkonspektavo. Buvo tai padiktuota kažko, tikriausiai, nes pats homo sapiensas pasirodo negali nieko naujo sugalvoti tik patobulinti. Praleiskime pirmumo teisės paieškas kas pirmas įvedė šias sampratas egiptieciai, majai ar šventasis rastas, nes esmė nuo to nesikeisis - niekur nerašo ką tame Rojuje daryti visa amžinybę, kokios ten pramogos, ką ten ruošia valgyti ir ką naujo ten galima pažinti. Apie pragarą irgi nedaug info. Amžina kančia. Afrkieciams kankinimai ugnyje, siaurieciams amžinas įšalas. Įdomu kaip jie personalą įdarbina tokiam darbui, ką turi nuveikt gyvenime kad nešioti malkas puodo su zmogiena kurenimui ar dulkių nuo lentynų valymui rojaus gyventojo namuose. Aplamai angelų ir velnių darbas nepavydėtinas prižiūrėti,  stebėti, kontroliuoti, vykdyti norus mirusių žmonių ir tai daryti amžinybę? Už kokius tokius žmonių nuopelnus? Kodėl kažkas taip myli žmonės ir nekenčia angelų, apie velnius aplamai tyliu. Sukūrė juos ir nustūmė į pačią plačiausią vietelę amzinyben. Visa tai taip utopiska, jokia logika negali surišti skleidžiamų tezių egzistavimą realybėje ar ne realybėje - kitam gyvenime. Tai primena pasaka prieš naktį, kurios paskirtis užmigdyti protą. Nieko baisaus jei ši gyvenimą pramiegosime yra sakančių, kad egzistuoja reinkarnacija ir gyvename ne paskutinį kartą. Pasaulis toks didelis ir jo gyventojai sugalvojo sau tikrai daug teorijų gyvenimui praskaidrinti, kad nereiktu graužtis ir nervuotis. Žmones, kurie tiki kad gyvenimas yra duotas vienas, todėl ji reikia išnaudoti pilnumoje dažniausiai laiko kvailiais ir gyvenimo degintojais, nors krikščionybė iš esmės tuo pačiu tiki, skiriasi tik galutinis rezultatas: amžinybė arba nebūtis. Pastaroji baigtis būtų daug logiskesne visgi kūrėjas sukūręs visa šią širma ir fizika mums ant akių yra sumanus ir jam dykaduoniu nereik. Ta istorija su Rojumi ir Pragaru skamba panašiai kaip pensijų sistema. Stipriai padirbai 45metelius ir iki amžių pabaigos gauni bonusus. Hmm. Kokia prasmė? Ką ten daryti? Gal kai kam sunku tai suprasti. Perkeltine prasme įsivaizduokite save kalėjimo kameroje. Per kiek laiko ji nusibos? Padidinkite karceri iki Lietuvos dydžio per kiek laiko igris mindzioti šią teritoriją? Ar tikrai yra tokia vieta kurios pažinimui neužteks amžinybės? Gyvenimą amžinybėje galima palyginti su simuliaciniu žaidimu gta ar world of warcraft - kol vykdai siužeto linijos užduotis questus žaidimas teikia daug malonumo, bet jiems pasibaigus žaidimas praeitas, lauki naujo atnaujinimo ar keiti žaidimą. Šią prasme reinkarnacijos teorijos šalininkai laikosi logiskesnes versijos: pagyvenai apsinulinai, pasikeitei avatara ir vėl pirmyn į mūšį. Logikos nulis, bet apie karą kaip sakė Ėžiukas. Galima suteikti tokiam gyvenimui daugiau prasmės jei reinkarnacija priimti kaip game over t. y. gyvenimas vienas, jei feilini, na su kuo nebūna, niekas Bethovenu negimsta tam reik daug triūso, tad mylintis kūrėjas davė pora gyvybių. Vėl grįžtame į pradžią. Taisingai perėjęs šį gyvenimo išbandymą, koks prizas ir kur papulsi, kam to reikia. Nepamirškime, kad tiiikriausiai, busilas sukūręs šį cirką yra visagalis ir jeigu jis gyvenimą Žemėje prilygino kažkokiam išbandymui - žmonių atrankai kažkam, tai kodėl jam iškart nesukurus to ko nori ar jis irgi paklūsta kažkokiems desniams/taisyklėms? Hmm. Mazinam galimu variantu pasirinkimus toliau. Gaideliai turi savo Rojų? Skruzdės, uodai, arkliai gali papulti į Pragarą amžinai kančiai? Amžinybėje gyvūnai pagaliau tampa sąmoningi ir kuria savo beždžionių civilizacija su namais, automobiliais, kompiuteriais, gaidiska Windows versija su specialia pelyte jų letenelems. Skamba absurdiškai. Visgi kažkas nori pasakyti, kad žmogus kažkuo ypatingas, nes tik jis turi amžinybės dovana. Arba sis pasaulis yra suskirstytas herarchijom. Aukštesnė hierarchija valgo, išnaudoja žemesnės. Liūtas karaliauja savanoje, o ožkas, karvės išnaudoja zmOgas savo poreikiams. Mes žinome, kad višta į Pragarą nepapuls net jei vogs maistą iš sesers, visa jos gyvenimo prasmė papildyti skrandžio turinį. O kas jeigu yra aukštesnė civilizacija nei mūsų ir mes esame vištų analogas jiems. Kita civilizacija už dangaus skliauto ar kiek ten mes matome regimos šviesos gal jie yra tarp mūsų tik mes tu vėlių nematome? Kaip bebutų jei žmOgas sužinos kam jis čia, kaip ji valdo ir laiko brazdoje gyvenimas jau niekad nebus toks pat. Žinojimas yra jega, nežinia yra laime. Ka renkiesi tu is up 2 u ?!